Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame
slapukus
(angl. cookies), kuriuos bet kada galite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir
ištrindami
įrašytus slapukus.
Daugiau informacijos apie naudojamus slapukus galite rasti Privatumo
taisyklėse >>>
STEAM ugdymas: kaip auginti tyrinėtojų kartą?
Suaugusieji, norintys tapti autoritetais šiuolaikiniams vaikams, turi nė per žingsnį neatsilikti nuo pažangos ir išmanyti šiuolaikines technologijas. Apie tai, kaip ugdyti mažuosius tyrinėtojus, kalbamės su „PYKŠT ir POKŠT eksperimentų“ autorėmis Laura Bajoriūniene ir Asta Urbone.
„Mes, mokytojai, šiandien ugdome ypatingus vaikus, kurie gali labai daug, tačiau tik tada, kai jiems įdomu. Reikia prikaustyti jų dėmesį, sukelti įspūdį. Todėl visame pasaulyje populiarėja tyrimais grįstas ugdymas“, – sako L. Bajoriūnė.
STEAM – mokslas gali būti įdomus
Anglų kalbos akronimas STEAM reiškia gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką (angl. science, technology, engineering, arts, maths). Mokslui ir inovacijoms žaibišku greičiu žengiant į priekį ir integruojantis į gyvenimą, itin svarbu su STEAM disciplinomis supažindinti jau priešmokyklinukus ir pradinių klasių mokinius. Tam, kad gimtų meilė tiksliesiems, inžineriniams mokslams, menams, būtina sužadinti vaikų smalsumą, sudominti juos. Tyrinėjimai, patirtinė veikla – geriausias būdas tai padaryti.
„Tyrinėdami vaikai tampa aktyvūs ugdymo proceso dalyviai, veikia savarankiškai ir grupelėmis. Tam, kad tyrimas pavyktų, jie turi susikaupti, kantriai išlaukti bandymo pabaigos, dirbti atsargiai. Tai – svarbūs įgūdžiai šiuolaikiniam vaikui, kuris pasižymi padidėjusiu judrumu, siekia greito rezultato“, – sako A. Urbonienė.
Galiu pats!
Alfa kartos vaikai, kurie dabar yra priešmokyklinukai arba pradinukai, nemėgsta prievartinės veiklos, ilgų pamokslų ir griežtų taisyklių, apribojimų. Jie drąsiai diskutuoja, reiškia savo nuomonę, ginčijasi, todėl juos auklėti reikėtų ne paliepimais, o derybomis ir paaiškinimais.
Veiklos klasėje taip pat turi būti individualizuotos. Mokytojo pareiga – sudaryti galimybes pačiam vaikui susikurti, keisti, pertvarkyti aplinką.
„Klasėje rekomenduojame kurti ugdymosi situacijas, kupinas žaismės, nuotykių, atradimų, kurios skatintų vaikus spręsti problemas, tyrinėti ir kritiškai mąstyti. Kadangi mažieji yra tikri atradėjai, svarbu leisti jiems patiems ieškoti informacijos, paliesti, patirti, išbandyti. 5-6 metų amžiaus vaikai gali logiškai mąstyti: jie jau gali kelti hipotezes, patvirtinti arba paneigti savo spėjimus. Leiskime jiems tai daryti“, – pataria „PYKŠT ir POKŠT eksperimentų“ autorės.
Bandymai, eksperimentai, tyrinėjimai – tai aktyvi veikla! Todėl eksperimentuodami, tyrinėdami vaikai:
- kritiškai mąsto;
- tobulina savo mąstymo įgūdžius;
- samprotauja;
- mokosi problemų sprendimo;
- kaupia patirtį;
- mokosi diskutuoti;
- sutelkia dėmesį;
- lavina pagrindinius pojūčius: regėjimą, lytėjimą, klausą, uoslę;
- stiprina pasididžiavimo bei pasitikėjimo savimi jausmą.
